Miestas – drobė paveikslams tapyti

Daugiau gyvybės, daugiau potyrių. Menas viešosiose erdvėse priverčia sustoti ir naujai suvokti miesto aplinką. Dažai – svarbiausias elementas kuriant paveikų urbanistinį meną.

Urbanistinio meno atgimimas vyksta visame pasaulyje. Požeminėse perėjose gimę grafičiai evoliucionavo į sienų tapybą, skulptūras ir dailę miestų centruose bei ant daugiabučių namų sienų. Taip pat radikaliai pakito požiūris į meną viešosiose erdvėse. Įtarumą pakeitė susižavėjimas ir troškimas, kad netoliese atsirastų urbanistinio meno apraiškų.

„Kompanija „Tikkurila“ dalyvavo urbanistinio meno projektuose 14 šalių. Suomijoje ant namų sienų buvo nutapyta dešimtys paveikslų naudojant mūsų gaminius“, – sako Päivi Kivilä, už komunikaciją ir tvarumą atsakinga kompanijos „Tikkurila“ vyresnioji vadybininkė.

Vykdydama savo socialinės atsakomybės programą „Tvarus grožis“ kompanija „Tikkurila“ remia Suomijoje vykstantį urbanistinio meno festivalį „Upea“. Šiam jau 4 metus vykstančiam festivaliui vadovauja kūrybos vadovas Jorgosas Fanarisas.

„Techninė kompanijos „Tikkurila“ parama buvo labai reikšminga tapant paveikslus ant namų sienų. Šiemet festivalio metu buvo sukurta 18 urbanistinio meno kūrinių“, – pasakoja Fanarisas.

2018 m. festivalyje dalyvavo menininkai Fabio Petani, Andrew Hemas ir Case‘as Maclaimas.

Daugiau gyvybės ir saugumo miestuose

Fanarisas sako, kad menas laikomas laikinu, jei gyvuoja ne ilgiau kaip 25 metus. Taigi visi urbanistinio meno kūriniai – ant namų sienų nutapyti paveikslai – yra laikini. Tačiau, kol gyvuos, jie gali būti labai paveikūs.

„Urbanistinio meno tikslas – suteikti miesto erdvei daugiau gyvybės, žadinti jausmus, skatinti žmones mąstyti. Menas atneša daugiau gyvybės“, – mano Fanarisas.

Gyvybingos miesto erdvės kūrimas taip pat yra vienas miesto planavimo tikslų. Kivilä ir Fanaris norėtų, kad netolimoje ateityje urbanistinis menas būtų neatsiejamas nuo architektūros ir miesto planavimo.

„Patvarios ir gražios sienos prisideda prie geros miestiečių savijautos ir didina saugumo jausmą – tai labai veikia bendrą miesto atmosferą. Urbanistinio meno kūrimas taip pat gali būti bendruomeninis reikalas“, – sako Kivilä.

„Betonas taip pat gali būti gražus“, – sako Fanarisas. Miesto menas kuria erdvę visiems.